Ką aš išmokau stovykloje?
Stovykla man visada atrodo kaip vieta, kur vienu metu galima ir mokytis, ir juoktis, ir išbandyti tai, ko gal niekada nebandytum paprastą dieną.
Per stovyklą supratau, kad siuvimas tikrai nėra tik „adata ir siūlas“. Kartais reikia labai daug kantrybės. Kartais kažkas neišeina iš pirmo karto. Kartais siūlas susipainioja visai tada, kai atrodo, kad viską jau padarei teisingai. 😄
Bet tada pabandai dar kartą.
Man labai patiko stebėti, kaip iš paprastų audinio ar veltinio gabalėlių po truputį atsiranda tikras darbelis. Iš pradžių matai tik dalis, o pabaigoje jau turi kažką savo.
Dar supratau, kad kurti kartu daug smagiau. Kai šalia kiti vaikai, galima pasijuokti, pasitarti, parodyti savo darbą ir pažiūrėti, ką sukūrė kiti.
Po stovyklos parsineši ne tik savo darbelį. Parsineši ir jausmą: „Aš tai padariau pati.“
O jis, man atrodo, pats geriausias.