Ką motinystėje darau trisdešimties ir ko gailiuosi

Būdama trisdešimties į motinystę žiūriu visai kitaip nei pačioje pradžioje. Anksčiau atrodė, kad viskas privalo būti tobula: tobulai sudėliota dienotvarkė, idealiai švarūs namai, nepriekaištingai suderinti drabužiai ir nesibaigiantis bandymas viską suspėti.

Dabar suprantu, kiek daug energijos iššvaisčiau dalykams, kurie vaikams iš tikrųjų visai nerūpėjo. Vaikui nereikia tobulos mamos – jam reikia ramios ir šalia esančios mamos.

Jeigu galėčiau grįžti atgal, mažiau jaudinčiausi dėl netvarkingos svetainės ar nepagamintos trijų patiekalų vakarienės. Daugiau laiko skirčiau tiesiog pabuvimui kartu, pasivaikščiojimams be skubėjimo ir ramiems vakarams su knyga.

Motinystė nėra egzaminas, kurį reikia išlaikyti dešimtukui. Tai kelionė, kurioje svarbiausia – ryšys, šiluma ir gebėjimas atleisti sau už netobulumus.